Greičio matuokliai bus statomi kitaip: iki šiol rūpinosi ne saugumu, o baudų surinkimu?
Šiemet per pirmąjį pusmetį iš viso užfiksuotos 49 žūtys šalies keliuose. Policijos teigimu, trečdalį visų mirtinų avarijų lemia saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas. Tačiau dėl greičio matuoklių, skirtų vairuotojams kontroliuoti, vietų parinkimo pastaruoju metu iškastas karo kirvis tarp „Via Lietuvos“ ir dalies Seimo narių. Pastarieji neatsisako planų įstatymu įtvirtinti taisykles, kuriomis remiantis būtų vykdoma greičio matuoklių plėtra.
Iškasė karo kirvį
Lietuvoje kasmet fiksuojama šimtai tūkstančių greičio viršijimo atvejų. Štai šiemet vos per pusmetį įamžinta 256 tūkst. minėtų pažeidimų. Policija ne kartą pabrėžė, kad būtent greičio viršijimas yra viena didžiausių problemų keliuose.
Bet dėl greičio matuoklių, skirtų vairuotojams kontroliuoti, pernai susikirto valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti „Via Lietuva“ ir dalis Seimo narių. Pastarieji pasipiktino, kad kai kurie įrenginiai suplanuoti neva nelogiškose vietose, pavyzdžiui, automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda.
„Man atrodo, kad jau akivaizdu, jog mes naudojame greičio kontrolės priemones (ar vidutinius greičio matavimo prietaisus, ar trikojus) ne tam, kad eismas būtų saugesnis, o tam, kad būtų įmanoma surinkti kaip galima daugiau baudų“, – kiek anksčiau rašė Seimo narys Andrius Mazuronis.
Situacija dėl greičio matuoklių užkliuvo ir konservatoriui Mindaugui Skritulskui. Pastarasis dar pernai inicijavo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti taisykles, kaip keliuose turi būti įrengiami greičio matuokliai.
Į kilusį šaršalą sureagavo pati „Via Lietuva“, iš pradžių teigusi, kad ir toliau ketina keliuose diegti suplanuotus greičio matuoklius. Tiesa, vėliau ji savo poziciją pakeitė ir viešai išplatintame pranešime nurodė, kad laikinai stabdo greičio matavimo įrenginių plėtrą ir ketina peržiūrėti esamą matuoklių diegimo metodiką.
Parengė metodiką
Kaip LRT.lt informavo „Via Lietuvos“ Komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Orentaitė, pirmąjį šių metų pusmetį minėta bendrovė peržiūrėjo ir atnaujino vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimo metodiką ir jų įrengimo vietų atrankos kriterijus.
„Iškart po to, liepos mėnesį, „Via Lietuva“ inicijavo ir pirmąjį parengtos ir atnaujintos metodikos aptarimą su eismo saugos klausimus kuruojančiomis institucijomis. Rugpjūčio mėnesį dar kartą patobulinome parengtą projektą, atsižvelgdami į gautas eismo saugos klausimus kuruojančių institucijų rekomendacijas. Rugpjūčio pabaigoje dar kartą patobulintą projektą pateikėme peržiūrėti ir suderinti su atitinkamomis institucijomis“, – apie esamą situaciją sakė J. Orentaitė.
Anot jos, baigus šiuos veiksmus planuojama, jog atnaujinta, patobulinta ir visų atsakingų už eismo saugumą institucijų lūkesčius atitinkanti greičio matavimo sistemų įrengimo metodika ir jų vietų atrankos kriterijai bus oficialiai patvirtinti ir visuomenei pristatyti iki šių metų pabaigos.
„Tik patvirtinus naują metodiką bei Kelių plėtros ir priežiūros programos 2025 metams biudžetą bus svarstoma apie naujų greičio matuoklių sistemų įrengimą valstybiniame šalies kelių tinkle“, – nurodė J. Orentaitė.
Naujosios metodikos turinio „Via Lietuva“ detaliau nekomentavo.
Planų keisti įstatymą neatsisako
Nors „Via Lietuva“ tikino parengusi naują greičio matuoklių diegimo metodiką, savo planų keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą neatsisako ir Seimo nariai.
Kaip LRT.lt sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Skritulskas, viena iš pagrindinių pataisų idėjų būtent ir yra siekis įstatymu įtvirtinti, kad metodika būtų parengta ne „Via Lietuvos“, kuri pati diegia matuoklius, bet atskiros institucijos.
„Vienas dalykas, kad metodiką nustatytų ne ta institucija, kuri stato radarus, t. y. „Via Lietuva“, turi būti atskirti šie principai. Kitas dalykas, kad magistraliniuose keliuose, kitaip tariant, autostradose, pirmiausia būtų diegiamos kitos inžinerinės priemonės, tokios kaip atitvarai nuo laukinių gyvūnų, kelio dangos sutvarkymas ir t. t. Ir tik tuomet, jeigu per tam tikrą laikotarpį nesumažėja avarijų, būtų statomos šios prevencinės priemonės (greičio matuokliai – LRT.lt)“, – kalbėjo jis.
Pataisose taip pat siūloma, kad kelio ruožas, kuriame įrengti vidutinio greičio matuokliai, negalėtų būti ilgesnis nei 10 km, taip pat nustatomas maksimalus greičio matuoklių skaičius viename kelyje. Nurodoma, kad vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip trys, bendras matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip penki.
M. Skritulsko teigimu, įstatymo pataisos galėtų būti priimtos jau artėjančioje Seimo rudens sesijoje. „Svarstymas vyko praėjusioje pavasario sesijoje ir jis perėjo šią stadiją. Belikusi priėmimo stadija. Yra pritarta daugumai mano pasiūlymų. <...> Galimas dalykas, kad grįš priėmimas į rudens sesiją. Tiesa, esu girdėjęs, kad yra kitų siūlymų, tai jie bus svarstomi Ekonomikos komitete rudens sesijoje, o vėliau teikiama Seimui apsispręsti“, – dėstė jis.
Vyriausybė turėjo pastabų
Vertindama M. Skritulsko inicijuotas pataisas, Vyriausybė turėjo pastabų. Jos pateiktame rašte nurodoma, kad statistiškai vertinant 2022 m. įrengtų naujų 106 vidutinio greičio matuoklių duomenis, palyginti su ankstesnių ketverių metų vidurkiu, aktualiuose ruožuose per vienerius metus maždaug 8 kartus sumažėjo žuvusiųjų skaičius ir 59 proc. sumažėjo sužeistų eismo dalyvių skaičius.
„Įrengtų vidutinio greičio matuoklių efektyvumas (vertinant jų naudojimą ankstyvoje stadijoje) mažinant skaudžiausių eismo įvykių skaičių leidžia daryti prielaidą, kad taikomos metodikos leido parinkti tinkamas vidutinio greičio matuoklių įrengimo vietas“, – dėstoma dokumente.
Anot Vyriausybės, Seimo narių siūlomi nauji stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ribojimai gerokai sumažins šių priemonių skaičių keliuose ir kelio savininkai neteks galimybės efektyviai, šiuolaikiškomis, moderniomis priemonėmis kovoti su leistino važiavimo greičio viršijimo pažeidimais, todėl siūlomas reglamentavimas nepriimtinas eismo saugumo požiūriu.
„Pažymėtina, kad ne visos greičio mažinimo priemonės (pavyzdžiui, greičio mažinimo kalneliai ar važiuojamosios dalies susiaurinimas) gali būti pritaikomos užmiesčio keliuose ir atvirkščiai – ne visi užmiesčio keliuose taikomi eismo saugumo gerinimo sprendimai gali būti pritaikomi miestų gatvėse“, – rašoma pastabose.
Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.
Šaltinis: lrt.lt