„Vaizdelis nekoks“ – spartesnį ekonomikos atsigavimą Lietuvos bankas atideda į kitų metų pradžią

„Pagrindinė mūsų žinia, kad, palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis, matome, kad spartesnis ekonomikos atsigavimas, deja, bet atidedamas į kitų metų pradžią“, – per antradienį vykusią spaudos konferenciją pranešė G. Šimkus.

Anot jo, pasaulio ekonomika buksuoja. „Deja, vaizdelis nekoks. Visos rodyklės arba nei šen, nei ten, arba akivaizdžiai žemyn, ir vis dar slopinama aukštos infliacijos, padidėjusių palūkanų, geopolitinių įtampų ir atvirų agresijų.

Daugelio regionų, valstybių, matomai su tam tikra išimtimi JAV, augimo prognozės yra peržiūrimos į prastesnę pusę“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Tuo metu euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos, Lietuvos banko vadovo teigimu, buvo pakoreguotos nuo 1,5 proc. iki 1 proc.

„Tai yra reikšminga korekcija ir gerokai nuvilianti, žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, nes mums, mūsų šalies gamintojams ir paslaugų tiekėjams tai reiškia prastesnes nuotaikas prekybos partnerių šalyse, o tai, savo ruožtu, reiškia mažėjančią paklausą ir prastesnę eksporto perspektyvą Lietuvos verslams“, – neslėpė G. Šimkus.

Lietuvos banko vadovo teigimu, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais augs 2,1 proc.

Šalies centrinio banko prognozavimu, vidutinė mmetinė infliacija šiemet turėtų siekti 8,8 proc., kitąmet – 2,6 proc. Numatoma, kad infliacijai didžiausią įtaką turės tebebrangstančios paslaugos. Paslaugų kainas didina kylantis darbo užmokestis, kuris sudaro reikšmingą ir didesnę nei kituose sektoriuose sąnaudų dalį.

„Pirmąjį [metų] ketvirtį Lietuvos ekonomika smuktelėjo 2 proc. Daug kas rado progą pūsti pavojaus signalus apie recesiją, krizę, kitokias negandas. <...> Antrąjį ketvirtį sulaukėme staigmenos su pliuso ženklu ir tai buvo 3 proc. ūgtelėjimas. <...>

Manome, kad reikia žiūrėti sistemiškai. Mūsų vertinimas nesikeičia, dramoms pagrindo nėra, tačiau ir pirmieji 3 proc., na, dar ne pavasaris. Ekonomika tebėra vangi, ūkio aktyvumas yra prislopęs ir galutinis metų rezultatas, deja, bus su nedideliu, bet minusu“, – komentuoja G. Šimkus.

Kalbėdamas apie šalies pramonę, Lietuvos banko vadovas neslėpė – šis sektorius traukiasi apie puspenkto procento per metus. G. Šimkus akcentavo, kad pramonė sukuria didžiausią BVP pyrago dalį, todėl jo nesėkmės daro didžiausią poveikį šalies ūkio raidai.

„Kai pramonei gerai, tai yra galingas lokomotyvas, tempiantis ekonomiką aukštyn, kai prasčiau, tada visa sunkiasvorė jėga spaudžia žemyn ir, deja, bet šiandien mes turime labiau antrąjį scenarijų“, – pripažino jis.

Anot G. Šimkaus, reikšmingesnio atsigavimo pramonės sektoriuje artimiausiais mėnesiais nesitikima, tačiau pirmąjį kitų metų pusmetį ji ir vėl turėtų augti.

„Užsakymų įmonėms nedaugėja, bendras užsakymų lygis anaiptol nesiekia ilgalaikio vidurkio. Pramonės įmonės sako turinčios sukaupusios daug rezervų, produkcijos atsargų, tad dar kurį laiką ribos gamybą, nes, suprantama, neturint perspektyvaus pirkėjo, gaminti į sandėlį nei prasminga, nei naudinga veikla“, – pastebėjo Lietuvos banko vadovas.

„Mūsų pramonininkai per pastaruosius keletą metų turėjo stiprų augimą, aukso amžių ir sukaupti pakankamai rezervų. Tai reiškia, jog gali pasirengti ir sunkesniam etapui, kuris yra dabar, ir išgyventi jį pakankamai oriai, be reikšmingesnių karpymų, masinių atleidimų“, – kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos banko teigimu, situacija darbo rinkoje tebėra palanki dirbantiesiems. Nedarbo lygis artimas 6 proc. Jis šiuo metu yra ne didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams. Numatydamos, kad ekonomika ir paklausa jau netrukus turėtų atsigauti, įmonės stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus.

Centrinis bankas prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 12,4 proc. didesnis nei pernai, dar 9,8 proc. padidėjimas numatomas kitais metais. Tačiau veiklose, kurios patiria sunkumų, pavyzdžiui, apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, nekilnojamojo turto veikloje, darbo užmokestis neauga taip sparčiai, o dirbančiųjų skaičius mažėja.

Ūkio aktyvumą slopina ir krintantis privatusis vartojimas. Nors darbo pajamos, Lietuvos banko teigimu, pastaruoju metu auga sparčiau nei kainos, gyventojai neskuba vartoti daugiau. G. Šimkaus teigimu, gyventojų pajamos šių metų pirmąjį pusmetį augo maždaug 6,5 proc., o kainos – apie 2 proc., tačiau nepaisant to, vartojimas traukiasi.

„Dėl geopolitinių sukrėtimų, ekonominio neapibrėžtumo aplinkoje gyventojai išlieka budrūs. Vertindami šį atsargumą, numatome, kad realus privatus vartojimas šiemet bus mažesnis nei pernai. Tai reiškia, kad bus nepadidėjęs dvejus metus ir tai nepadarys indėlio į spartesnį ekonomikos atsigavimą“, – tvirtino jis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kiek anksčiau taip pat skelbė, kad dėl infliacijos slopinamos vidaus ir užsienio paklausos Lietuvos ekonomika šiemet šiek tiek trauksis. Vis dėlto jau kitais metais dėl atsigausiančio vartojimo ir didesnių viešųjų investicijų šalies ekonomika grįš į augimo kelią.

Anot TVF, šiemet Lietuvos ekonomika gali trauktis 1,4 proc., tačiau kitais metais turėtų augti 2,9 proc. Tiesa, TVF prognozė parengta dar prieš pasirodant itin pozityviems 2023 m. antrojo ketvirčio BVP ir darbo rinkos duomenims.

Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai TVF įvardija scenarijų, jei infliacija šalyje išliktų reikšmingai didesnė nei euro zonos vidurkis ilgesnį laikotarpį, nes tai mažintų ne tik vidaus, bet ir užsienio paklausą dėl neigiamo poveikio konkurencingumui.

 

Šaltinis: lrt.lt