Pigūs ir geri, bet kelia abejonių: ar ateityje visi persėsime į kiniškus elektromobilius?
„Made in China“ jau nebūtinai reiškia, kad daiktas bus pigus ir nekokybiškas. Štai kinų elektromobiliai, panašu, dėl savo kainos ir kokybės santykio kelia rimtą konkurenciją vietos gamintojams, todėl jų lengvai įsileisti į savo rinkas nebenori ne tik Europos šalys, bet ir JAV. LRT.lt kalbinti ekspertai pripažino, jog kinų elektromobiliai savo kokybe kai kuriais atvejais iš tiesų pranoksta Europos grandus ir tik laiko klausimas, kada jie užplūs Senojo žemyno gatves. O prasidėjus kainų karui labiausiai išlošime mes – pirkėjai.
Pasitinka ne itin svetingai
2023 m. ketvirtas ketvirtis automobilių industrijai buvo istorinis – ilgą laiką elektromobilių sosto viršūnėje įsitaisiusi Elono Musko „Tesla“ buvo nukarūnuota. Ją aplenkė Kinijos elektromobilių gamintojas BYD, tapęs didžiausiu pasaulyje elektra varomų transporto priemonių tiekėju.
Kaip skelbė JAV leidinys CNN, Kinijos bendrovė pernai pardavė rekordinį skaičių automobilių, įskaitant 525 409 elektromobilius paskutinįjį ketvirtį. Savo ruožtu „Tesla“ per praėjusį ketvirtį pristatė 484 507 elektromobilių vienetus.
Tiesa, vertinant bendrai visų 2023-iųjų rezultatus, „Tesla“ vis tik aplenkė BYD ir pardavė 1,8 mln. elektromobilių. BYD pernai pardavė 1,57 mln. elektromobilių ir 1,44 mln. hibridinių automobilių.
Tokie skaičiai taikliai iliustruoja faktą, kad „Teslos“ populiarumas slopsta, o rinkoje vis labiau ima dominuoti kinų produkcija. Ir nereikia stebėtis, kodėl tiek JAV, tiek didžiosios Europos šalys taip nenoriai į savo rinkas įsileidžia Kinijos pagamintus elektromobilius.
Štai gegužės 14-ąją JAV Baltieji rūmai pranešė, kad iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams taikomi tarifai padidinti nuo 25 proc. iki 100 proc. Savo ruožtu, pavyzdžiui, Prancūzija dar praėjusiais metais priėmė naujas taisykles, kaip dalins paramą gyventojams už įsigytus elektromobilius, tačiau kinų prekių ženklus paliko už subsidijuojamų transporto priemonių borto.
Europiečius jau pranoko?
Automobilių eksperto, bendrovės „Deals on Wheels“ įkūrėjo Lauryno Boguševičiaus teigimu, tiek Europa, tiek JAV kinų produkciją pasitinka nesvetingai ne tik dėl geopolitinių priežasčių. Anot pašnekovo, tenka pripažinti, kad kinai savo kuriamų elektromobilių kokybe jau perspjovė daugelį rinkos senbuvių, todėl pastariesiems gresia neatlaikyti konkurencijos.
„Kinai šiandien gali pasiūlyti gerokai kokybiškesnį produktą už tą pačią kainą. Europiečiai iki šiol labai taupė, spaudė maksimalias maržas ir dar papildomai buvo stipriai apriboti ES griežtų žalumo kriterijų. Kinų pastarieji kriterijai visiškai nespaudė, jie vietoj įvairių perdirbtų medžiagų gali pasiūlyti kokybiškus odinius salonus ir t. t. Pavyzdžiui, mes pernai patys turėjome Kinijoje pagamintą „Volkswagen ID.6“ ir jį lyginome su europietišku ID.5. Pastarasis, deja, pagal surinkimo kokybę atsiliko šviesmečiais“, – pavyzdį pateikė L. Boguševičius.
Savo ruožtu „Renault“ viešųjų ryšių ir komunikacijos koordinatorius Baltijos šalyse Mindaugas Plukys pažymėjo, kad kiniški elektromobiliai yra pigesni dėl įvairių priežasčių, viena jų – Kinijos vyriausybė stipriai palaiko savo gamintojus.
„Kita priežastis, kad Kinija turi galimybę gaminti daugelį elektromobilių komponentų savo šalyje, kas padeda išlaikyti konkurencingą kainą. <...> Vienintelis dalykas – Lietuvoje ir Baltijos šalyse kinai vis dar neturi išvystyto atstovybių ir serviso tinklo, tai kelia daug įvairių nepatogumų savininkams tiek einamojo, tiek garantinio aptarnavimo atvejais“, – LRT.lt sakė M. Plukys.
Turi ir daugiau trūkumų
Automobilių žinovas Justas Lengvinas svarstė, kad viena kinų sėkmės priežasčių kuriant elektromobilius yra jų gebėjimas greitai perimti senųjų automobilių gamintojų „know-how“ ir lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių rinkoje. Visgi ne vieną automobilį išbandęs pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kinų produkcija neretai turi įvairių trūkumų, kurie galimai turi įtakos pirkėjų sprendimui renkantis naują pirkinį.
„Dar nebuvo kiniško automobilio, į kurį įlipus į akis nekristų prastai veikianti programinė įranga, tačiau tai labai lengvai išsprendžiamas klausimas ir tikiu, kad jie išmoks tą daryti. Kyla abejonių ir dėl automobilių ilgaamžiškumo ir patikimumo.
Baterija, jos valdiklis ir kitos elektroninės sistemos kinams tikrai yra lengvai įkandamas riešutėlis – visas pasaulis pas juos gamina savo elektroniką jau dešimtmečiais, nieko naujo nėra ir elektromobiliuose. Tačiau struktūriniai automobilių elementai, važiuoklė, komforto dalykai, viso to patikimumas, galų gale, atsparumas korozijai – manau, laikas parodys, ar tai yra geri automobiliai.
Verta pagalvoti ir apie pogarantinį aptarnavimą. Klausimas, kiek ilgai viena ar kita įmonė gyvuos Europoje. Kartu tai kelia ir liekamosios vertės klausimą“, – mintimis dalijosi automobilių ekspertas.
Gatvėse matysime vis dažniau
Anot J. Lengvino, nepaisant įvairių klausimų dėl kokybės, kiniški automobiliai jau pamažu plūsta į Europą ir ši tendencija turėtų tik ryškėti. Nereikia stebėtis, kad šiuo metu didesnė tikimybė kinišką elektromobilį išvysti Vakarų šalyse, tačiau vienas kitas ima rastis ir Lietuvos gatvėse.
„Strategiškai kinų gamintojai pirma renkasi didžiąsias šalis su didžiausiomis rinkomis ir ten tikrina situaciją: kaip žmonės priima, kokie atsiliepimai, ką reikia patobulinti, kaip labiau „sueuropinti“ automobilį. Paskui pamažu užeina ir į mažesnes rinkas, tokias kaip Lietuva. Kad kiniški automobiliai pradės dominuoti trumpuoju laikotarpiu, jaudintis nereikėtų, tačiau neabejoju, kad vidutiniu laikotarpiu jų matysime vis daugiau“, – svarstė pašnekovas.
Savo ruožtu skelbimų portalo „Autoplius.lt“ atstovas Gintenis Dauparas atsargiai vertino kinų perspektyvas įsitvirtinti Vakarų rinkose. Pasak jo, nors šiuo metu kinų elektromobiliai sparčiai populiarėja, nemaža dalis pirkėjų į naujus prekių ženklus vis dar žiūri labai atsargiai, kadangi lieka atviras ilgalaikio patikimumo klausimas.
„Nemaža dalis pirkėjų automobilius renkasi ne galva, o širdimi, tad jie rinksis jau pažįstamų gamintojų modelius, apie kuriuos galvojo jau seniai. O bėgantys metai parodys kiniškų elektromobilių patikimumą ir populiarumą tarp pirkėjų. Tada ir turėtų matytis aiškiau – pavyks jiems tapti rinkos lyderiais, ar ne.
<...> Ar dėl kiniškų elektromobilių reikia nerimauti? Manau, kad kol kas ne. Tačiau Kinija – šalis, kuri negarsėja savo kokybiškomis prekėmis, tad programinės sistemos gedimų tikrai gali pasitaikyti. Svarbu, kad tai nebūtų gedimai, sukeliantys mirtinų pasekmių“, – samprotavo G. Dauparas.
Dėl aršesnės konkurencijos išloš pirkėjai
L. Boguševičiaus teigimu, kinai jau kiek anksčiau galėjo užimti dominuojančią padėtį rinkoje, bet galbūt neįvertino europietiškos rinkos subtilybių ir kiek nepataikė su kainodara. Tačiau tik laiko klausimas, kada jie padarys savo išvadas, o iš to daugiausia laimės eiliniai vartotojai.
„Kinai kai kuriais atvejais gamina netgi kokybiškesnius elektromobilius nei žinomiausi Europos gamintojai, o kaina skiriasi smarkiai. Bet ji skiriasi nepakankamai stipriai, kad permuštų europiečių lojalumą prekių ženklui. Ir kinai to nesupranta, nes Kinijoje lojalumas prekių ženklui nėra toks ryškus.
Kinai galvojo, kad jei jie pasiūlys kiek geresnį elektromobilį už tokią pat kainą kaip BMW ar „Volkswagen“, europiečiai juos pradės pirkti. Bet taip neatsitiko. <...> Pavyzdžiui, „Nio“ bando sekti pagal „Teslos“ modelį ir turi pardavimo taškų Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, bet šiose šalyse kinų gamintojo pardavimo skaičiai net neartėja prie BMW.
<...> Kai kinai pasidarys savo išvadas, vartotojams tai bus Kalėdos. Kinų kainos įneš labai didelių pokyčių į konkurenciją, o Europos gamintojams neišvengiamai teks reaguoti. Ir kai gamintojai ims daužytis dėl kainų, vartotojams beliks šokinėti iš džiaugsmo. Prognozuočiau, kad po 3–5 metų sulauksime šių pokyčių rinkoje“, – kalbėjo L. Boguševičius.
J. Lengvinas svarstė, kad drakoniškai augantys ES reikalavimai patiems vietos gamintojams kiša koją jų galimybei būti konkurencingiems. Šiuo atveju tie patys reikalavimai galioja ir kinams, bet Europos gamintojams tam tikra našta išlieka įprastų automobilių su vidaus degimo varikliais gamyba, reikalaujanti didelių papildomų investicijų.
„Nepardavinėti automobilių su vidaus degimo varikliais gamintojai tiesiog negali, nes bankrutuos. Nepardavinėti elektromobilių taip pat negali, nes neatitiks keliamų ekologinių reikalavimų. Tad jiems tenka taikytis prie itin aukštų standartų, o kinai, turėdami didžiulį užnugarį, ateina tik su elektromobiliais ir iš esmės neturi ko prarasti“, – aiškino jis.
G. Dauparo įsitikinimu, jei Kinijoje gaminami automobiliai išpopuliarės, tikėtina, kad tai padidins konkurencinę kovą tarp gamintojų, todėl galima tikėtis ne tik elektromobilių kainų mažėjimo, bet ir bankroto atvejų.
„Jei jaučiamas ekonominis spaudimas ir kyla rizika ES gyventojų pajamoms ar darbo vietoms, dėl to būtinai teks kažką daryti. Galbūt riboti importą, gal uždėti muitus. Sunku pasakyti teisingą sprendimą – jį turėtų priimti kompetentingi ES atstovai“, – svarstė pašnekovas.
Savo ruožtu M. Plukys pabrėžė, kad Europos gamintojams neišvengiamai teks prisitaikyti prie rinkos pokyčių, tačiau jie kol kas turi tam tikrų kozirių, kuriais naudojasi išlaikydami savo pozicijas.
„Kiniški automobiliai Europos rinkoje nėra kokia nors anomalija. Tai tik dar vienas rinkos žaidėjas, su kuriuo reiks išmokti gyventi. Viskas priklausys nuo pirkėjų ir jų pasirinkimo. Šiuo metu stiprioji Europos gamintojų pusė yra platus aptarnavimo tinklas ir garantinis aptarnavimas. Šie du faktoriai atlieka pagrindinį vaidmenį renkantis naują elektromobilį. O pirkėjai gali tik džiaugtis, kad, didėjant pasirinkimui, bus lengviau išsirinkti“, – reziumavo jis.
Elektromobilių skaičius auga
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-iųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 proc.
Šiemet per kovo mėnesį įregistruoti iš viso 735 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, tai 404 grynieji elektromobiliai ir 331 iš išorės įkraunamas hibridas. Per vieną mėnesį įregistruota 13,06 proc. daugiau elektromobilių nei per vasarį, arba 46,12 proc. daugiau, nei įregistruota per 2023 m. kovo mėnesį. Taip pat per šį kovą įregistruoti 9 lengvieji krovininiai grynieji elektromobiliai, t. y. tiek pat, kiek įregistruota per šį vasario mėnesį.
Šių metų balandžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 20 906 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 12 381 – grynasis elektromobilis ir 8 525 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre yra 447 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 442 – grynieji elektromobiliai ir 5 – iš išorės įkraunami hibridai.
„Elektromobilių rinka tvarkingai auga, tik galbūt ne tokiais tempais kaip pernai ar užpernai. Tam daugiausia įtakos turi įvairūs gandai iš Vakarų Europos, ten taip pat rinka buvo laikinai sulėtėjusi. Bet tai yra visiškai normalu ir aš manau, kad ilgainiui šitas dalykas praeis ir elektromobilių prekybos kreivė vėl šaus į viršų.
Tą iliustruoja vien tai, kad užtenka pažvelgti į didžiąsias Europos automobilių gamyklas ir paanalizuoti, ką jie kuria ir pristato rinkai. Situacija indikuoja, kad visi dabartiniai modeliai su laiku bus pakeisti elektromobiliais ir gamyklos tą jau dabar po truputį daro“, – portalui sakė L. Boguševičius.
M. Plukys pridūrė, kad lietuviai šiuo metu dažniau renkasi naudotą elektromobilį, o sprendimą įsigyti elektra varomą transporto priemonę lemia finansinės galimybės ir kiti įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, valstybės subsidijų politika.
„Kai elektromobiliai vis dar brangesni nei vidaus degimo variklio varomi analogai, esminį patrauklumo arba motyvacijos vaidmenį atlieka valstybės teikiamos paramos formos – subsidijos ar lengvatos, nemokamas įkrovimas, parkavimas ar galimybė važiuoti autobusų juosta. Natūralu, kad elektromobilių pardavimas sulėtėjo būtent tose Europos valstybėse, kuriose šių subsidijų neliko.
Baltijos šalyse situacija kiek kitokia. Čia vis dar galioja parama įsigyjant elektromobilį, galima parkuoti nemokamai, to dažnai pakanka motyvuoti pirkėją įsigyti elektromobilį. Žinoma, iki Norvegijos pavyzdžio mus dar labai toli. Ten elektromobiliai yra pigesni nei vidaus degimo variklio varomi automobiliai“, – dėstė M. Plukys.
Šaltinis: lrt.lt