Dvejonės dėl privalomojo elektrinių paspirtukų draudimo: baiminamasi brangsiančių įmokų ir automobilių vairuotojams

Seime bręsta sprendimas, kad galingesnių elektrinių paspirtukų savininkai turėtų apdrausti savo ratuočius privalomuoju draudimu kaip ir automobilius, motociklus ar pan. Taip pat siūloma trečdaliu didinti maksimalias draudimo išmokas žalos atveju. Tačiau pasigirdo nuogąstavimų, kad minėti pokyčiai gali pabranginti civilinės atsakomybės draudimą visiems vairuotojams. Draudikų atstovai ramina, kad taip nutikti neturėtų.

Tektų drausti daugiau transporto priemonių

Finansų ministerija tikina, kad dar šiemet reikia įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą, todėl įregistravo įstatymų pakeitimus bei siūlo į privalomąjį draudimą įtraukti daugiau transporto priemonių.

„Šio įstatymo nuostatos taikomos transporto priemonėms – kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigei mašinai, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones.

Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms – motorinėms transporto priemonėms, traktoriams ir savaeigėms mašinoms, kurių privaloma registracija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių registravimą, nėra numatyta. Neįgaliojo vežimėlis pagal šio įstatymo nuostatas nelaikomas transporto priemone“, – rašoma įstatymo projekte.

Tai reiškia, kad, jei asmens turima iki šiol neprivaloma registruoti ir apdrausti mikrojudumo transporto priemonė, pavyzdžiui, elektrinis paspirtukas, gali važiuoti didesniu nei 25 km/h greičiu arba jis sveria daugiau nei 25 kg ir įsibėgėja daugiau kaip 14 km/h, norint išvažiuoti su juo į gatvę, šį taip pat tektų apdrausti. Analogiška praktika būtų taikoma ir kitoms panašioms transporto priemonėms, tarkime, riedžiams.

Draudimas būtų reikalingas tam, kad, paspirtuko vairuotojui sukėlus incidentą ir padarius žalą turtui ar sužalojus žmogų, draudimas padengtų išlaidas.

Sunerimo dėl išaugsiančių draudimo kainų

Minėtame įstatyme taip pat siūloma didinti ir maksimalias draudimo išmokas už padarytą žalą nelaimės atveju. Šiuo metu maksimali draudimo suma žalos atveju asmeniui siekia 5 mln. eurų, o už materialinę žalą turtui – 1 mln. eurų. Atitinkamai šias sumas ketinama didinti iki 6,5 mln. bei 1,35 mln. eurų, o tai reiškia, kad draudimo bendrovės turėtų prisiimti didesnę finansinę riziką.

Iki šiol brangstantį draudimą pačios bendrovės neretai teisindavo tuo, kad jų klientų patiriamų žalų sumos auga, tad Finansų ministerijos planai dar labiau pakelti maksimalų išmokų lubas užkliuvo kai kuriems parlamentarams. Štai socialdemokratas Gintautas Paluckas Seimo posėdžio metu nuogąstavo, kad dėl priimto įstatymo kentės visi transporto priemonių savininkai.

„Nepaisant kitų keičiamų nuostatų, viena pagrindinių, kuri man kelia nerimą, yra tai, kad šis teisinis reguliavimas padidins civilinio privalomojo draudimo kainas. Tai ar tikrai mes norime dar kartą didinti privalomojo draudimo kainas? Dėl kokių priežasčių yra keičiamos vadinamosios draudžiamos sumos?

Aš diskutuojant tikrai negirdėjau apie tokias žalas, kurios yra numatytos įstatyme, t. y. 5 milijonai ir milijonas eurų atitinkamai žala gyventojams ir materialiniam turtui. Ar tikrai mes turime tiek daug atvejų, kad ta civilinės atsakomybės apimtis tų žalų nedengia? Tai kodėl šiuo atveju minėtu įstatymu 30 proc. didinamos tos draudimo žalos? Puikiai suprantame, kad, apskaičiuojant draudimo įmoką, jos didės absoliučiai visiems“, – iš tribūnos sakė G. Paluckas.

Draudikams kyla neaiškumų

Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas LRT.lt pripažino, kad dėl Seime svarstomo įstatymo kol kas kyla neaiškumų. Pašnekovo teigimu, didžiausias klaustukas – kaip viskas būtų realiai įgyvendinama.

„Biuras mato problemų dėl to, kaip praktiškai reikės įgyvendinti įstatymo reikalavimus. Draudžiant neregistruotas transporto priemones neaišku, kaip reikės jas identifikuoti įrašant draudimo polise. <...> Įprastos žoliapjovės nėra transporto priemonės. Draudimo klausimas iškils universaliems traktoriukams, kurie gali pjauti žolę, valyti sniegą arba pavežti krovinį, ir tik tokiu atveju, jeigu jų projektinis greitis viršys 14 km/h“, – kalbėjo A. Križinauskas.

Visgi pašnekovas pažymėjo, kad įstatymo poreikis iš esmės yra nediskutuotinas, nes visos ES šalys privalo perkelti direktyvos reikalavimus į savo nacionalinės teisės aktus.

„Jokios statistikos, kiek galingesni paspirtukai padaro žalos tretiesiems asmenims, mes neturime. Spėjame, kad paspirtukininkai daugiau žalos pasidaro savo sveikatai, tačiau tokia žala nėra atlyginama pagal privalomąjį draudimą. <...> Taigi didžiausią šio įstatymo naudą ir privalumus pajus ne paspirtukininkai, bet dėl jų kaltės nukentėję asmenys, kuriems žalą atlygins draudikai arba biuras“, – aiškino Draudikų biuro vadovas.

A. Križinauskas taip pat abejojo dėl parlamentarų nuogąstavimų, kad priimtas įstatymas gali pabranginti privalomąjį draudimą visiems eismo dalyviams. Kaip pridūrė jis, draudimo kainas įprastai diktuoja eismo įvykių skaičius: daugėjant nelaimių – atitinkamai didėja ir įmokos.

„Nemanome, kad šis įstatymas turės įtakos draudimo kainoms. Pagrindinis veiksnys, lemiantis draudimo kainų dinamiką, yra ne teisės aktai, o eismo įvykių skaičiaus bei jų metu padarytų žalų dydžio pokyčiai“, – detalizavo jis.

Turėtų būti taikoma atskira kainodara

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigė manantis, kad svarstomi įstatymo pokyčiai galėtų turėti teigiamos įtakos, kadangi mūsų rinkoje drausti asmens civilinę atsakomybę nėra itin populiaru, o paspirtukai yra tikrai populiarūs ir nepanašu, kad jų populiarumas blėstų.

„Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai būtų užtikrinta, kad nukentėjusiajam bus atlyginta paspirtuko, taip pat kitų neregistruotų transporto priemonių, kurios atitinka įstatymo projekte nurodytus kriterijus, valdytojo padaryta žala. Tačiau pats draudimo faktas eismo saugumo neužtikrina – tai tik užtikrina finansinį nukentėjusiųjų saugumą. Apskritai kalbant, saugesni tampa visi kiti eismo dalyviai“, – sakė A. Žiukelis.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad tokioms transporto priemonėms kaip elektriniai paspirtukai turėtų būti taikoma atskira draudimo įmokų kainodara. Tačiau detaliau šito komentuoti A. Žiukelis tikino negalintis.

„Planuojami įstatymo pokyčiai yra susiję ne vien su pareiga drausti neregistruotas tam tikrus kriterijus atitinkančias transporto priemones, bet ir su rizikos pasikeitimais bei kitais niuansais. Paspirtukai ir kitos neregistruotos transporto priemonės yra atskiras specifinis draudimo objektas, kuriam turi būti nustatoma atskira kainodara. Kokia ji galėtų būti ir kaip ji būtų nustatoma, komentuoti negalime, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktų reikalavimais“, – sakė jis.

Sprendimas buvo reikalingas

Draudimo bendrovės „If“ transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys LRT.lt patikino taip pat negalintis detaliau komentuoti galimų kainų pokyčių priėmus pataisas, mat tai draudžia Konkurencijos įstatymas.

Visgi pašnekovas pabrėžė, kad pastaruoju metu elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių keliamas pavojus auga, tad kylančius iššūkius buvo būtina spręsti. Minėtas įstatymas, anot D. Dilio, tą ir galėtų padėti padaryti.

„Akivaizdu, kad paspirtukų mūsų keliuose daugėja. Kartu su šiuo skaičiumi daugėja ir su jais susijusių įvykių – tiek sveikatos sutrikimų, tiek turto apgadinimo atvejų. Žmonės susižaloja patys, taip pat apgadina aplink esantį turtą. Kartais paspirtukų vairuotojai nepastebi automobilio, į jį atsitrenkia ir taip padaro žalos.

Privalomasis draudimas labiau apsaugotų nukentėjusiojo interesus, todėl tokį draudimą vertiname palankiai. Be to, ši pataisa, kaip formalus įsipareigojimas, galėtų turėti įtakos ir prisidėtų prie šias gan rizikingas transporto priemones vairuojančių gyventojų saugumo“, – teigė D. Dilys.

Balsų Seime kol kas neužteko

LRT.lt primena, kad gruodžio 14-ąją Seimui kol kas nepavyko priimti pataisų, įpareigojančių galingų paspirtukų ir žoliapjovių savininkus drausti civilinę atsakomybę.

Šaltinis: lrt.lt